Kačių miestas, kačių sostinė, kačių rojus – vadink jį kaip nori, ir viskas toli nuo tiesos. Buvęs Rytų Prūsijos miestas Kranzas, dabar Zelenogradskas, teisėtai laikomas kačių karalyste. Čia kačių yra visur: gyvų ir dažytų, skulptūrų ir grafičių, mažų ir didelių.
O pagrindinis jų prieglobstis matomas iš tolo, nes Murarium kačių muziejus įsikūręs buvusiame miesto vandens bokšte.
Vandens bokštas, Zelenogradskas Vandens bokštas, Zelenogradskas
Jis buvo pastatytas XX amžiaus pradžioje vandeniui tiekti Krancui ir iš karto įgijo miesto orientyro statusą. 1943 metais bokštas nebebuvo naudojamas pagal paskirtį ir liko nenaudojamas. Sovietmečiu kelis kartus buvo bandoma jį restauruoti ir padaryti architektūros paminklu, tačiau tam reikėjo didelių pinigų. Ir bokštas stovėjo toliau, o bokšto kupolas su akumuliacine talpa ir toliau pūva, kol 2000-aisiais nebekėlė pavojaus gyventojams. Kilo klausimas dėl statinio likvidavimo ar atkūrimo, ir taip vandens bokštas atsidūrė privačių savininkų rankose.
Prireikė daug laiko, kol sutvarkė. Išsaugodami plytų mūrą, atstatė tinką ir kalimą, grindyse su apžvalgos aikštele įrengė liftą ir panoraminius langus. Beje, nežinojau, kad apžvalgos aikštelė iš esmės yra ten esančio dviejų lygių mansardos balkonas. O iš ten atsiveriantys miesto vaizdai atsiveria įdomūs vaizdai.
2012 metais bokštą pagaliau užėmė Irinos Kločkovos katės. Jos kolekcija prasidėjo 1985 metais nuo pirmosios katės figūrėlės, kurią 16-metei Irinai padovanojo jaunas vyras. Iš pradžių katės užėmė visas lentynas įprastame bute, vėliau augančią kolekciją patalpino privačiame name, o jai teko pirkti vitrinas. Dėl to kolekcija užėmė deramą vietą Murarium muziejaus aukštuose.
Kolekcijoje – daugiau nei 4 tūkstančiai eksponatų: žaislų, figūrėlių, kompozicijų, interjero ir namų apyvokos daiktų, bet kokiais pavidalais katės pasirodytų daugeliui lankytojų.
Nuvykusi ten su turistų grupe, pirmame aukšte trumpam pasijutau kaip metro keleivis piko valandomis – mane tiesiog nešė ir išvežė. Galbūt tai atsitinka tik tada, kai atvyksta daugybė turistų grupių. Kačių mylėtojams tai – rojus. Beje, čia yra tikrų kačių, jos tikriausiai dirba prižiūrėtojais))
Beje, atidarius Murariumą, Zelenogradskas tapo kačių miestu, o idėja puikiai prigijo ir buvo išplėtota. Be katės populiarumo, Kačių muziejus miestui padovanojo dar vieną smagią atrakciją, kurią vaikai tiesiog dievina – tai interaktyvus besisukantis paminklas vietinėms katėms.
Manoma, kad vietinės katės yra prūsų palikuonys, tačiau kokios spalvos buvo tikrosios prūsų katės?
Pasak vienos legendos, mieste gyveno ir dirbo eilinis kaminkrėtys. O kaminkrėtė turėjo širdies draugą ir bendražygį juodą katiną, kuris jam talkino darbuose ir dalindavo kuklų maistą su kaminkrėčiu. Vieną dieną pačios karalienės Luizės vasaros rezidencijoje vamzdžių buvo iškviestas kaminkrėtys. Darbo ten buvo daug, o katinas kaip visada šalia. Valydama kaminus, karalienė nusprendė pasivaikščioti sode, kur pamatė didžiulę žiurkę. Žiurkės jau seniai pamėgo karališkąjį sodą ir nieko negalėjo padaryti, kad jas iš ten ištrauktų. Išgirdusi karalienės klyksmą, kaminkrėčio katė atskubėjo į pagalbą ir pasmaugė niekšišką žiurkę. Jos artimieji suprato, kad iš šių vietų nieko gero nebegali tikėtis, ir paliko karališkąjį sodą. Karalienė apsidžiaugė ir norėjo paglostyti katę, bet jis buvo aplipęs suodžiais. Tada katę nuprausė, paaiškėjo, kad jo kailis ne juodas, o gražios raudonos spalvos. Todėl manoma, kad tikros Prūsijos katės buvo raudonos. Nors, kas žino…
Zelenogradske yra daug kačių, jos atiduodamos į rankas ir, jei pageidaujama, gali pasakyti, kokios spalvos turėtų būti tikra Prūsijos katė?))
Geros nuotaikos ir naujų malonių įspūdžių visiems!
Patinka, komentuok, pakartok!
Prenumeruokite mano kanalą ir skaitykite straipsnius apie lankytinas vietas ir keliones!